aprikinti — aprìkinti Sut, N caus. 2 aprikti: 1. Aprikinu, apviliu SD226. Jis aprìkino mane truputį, t. y. sumizgino, suklaidino J. Juos vadina falšyvais, aprìkinančiais arba priviliančiais lobiais DP100. 2. Kaip š. Jozefas galėjo tikrai žinot, jog tasai… … Dictionary of the Lithuanian Language
parikdinti — 2 parìkdinti N žr. parikinti. rikdinti; aprikdinti; parikdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
perrikinti — tr. sutrukdyti: Neparrikink begiedant kalnus Šts. rikinti; aprikinti; parikinti; perrikinti; surikinti … Dictionary of the Lithuanian Language
rikinti — rìkinti ( yti), ina, ino K, I, BŽ145, Trgn, Akm; N caus. 2 rikti: 1. Nerìkink jį, kad jis nesuriktum J. Rìkina, i negaliu surokuoti Kv. Nerìkink, kol nebaigsiu skaičiavęs Nmk. Nerìkink – aš ir teip apsiriksu Slnt. 2. Kulti [spragilais]… … Dictionary of the Lithuanian Language
surikinti — surìkinti K, KlvrŽ caus. 2 surikti: 1. Surìkino, ir nesuskaičiau Kv. Matai, ir surìkinai muni! Žr. 2. Surìkinai mano visą dūmojimą J. Jei surìkini, nebišeita kūlimas Vn. Reikėjo žiūrėti, ka nesurìkintumei kūlėjų Pj. Gali ir netyčiom… … Dictionary of the Lithuanian Language